kūjis
11kalviakūjis — kalviãkūjis sm. (1) MitI227 kūjis, kuriuo kalvis kala geležį …
12kijača — kìjača ž DEFINICIJA 1. batina koja ima na jednom kraju zadebljanje; ćula 2. štap s velikim dodanim proširenjem za tjeranje ribe (na rijeci) ETIMOLOGIJA prasl. *kyjь (stsl. kyi, rus. kij, češ. kyj), lit. kūjis: čekić …
13burliokūjis — ×burliõkūjis, ė adj. (1) burliokui, dručkiui būdingas: Jųdviejų veidai tviskėjo kai burliõkūjie Jrk115 …
14ištekti — ištèkti intr. 1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka… …
15kalviškas — kalviškas, a adj. (1) [K]; SD109, M būdingas kalviui: Kūjis kalviškas J, GK1937,149. Priekalas kalviškas KzR. Kalvišką peilį nuo fabrično tuoj atskirsi Vj. Čia ne vien tik kalviškas darbas, papuola šiokių ir tokių Gs. Nuvertęs kelmą nuo urvo su… …
16kaporas — 3 kãporas sm. didelis medinis kūjis, kūlė: Nulūžo kãporo kotas Pls …
17kniedėti — 2 kniedėti, ėja, ėjo žr. kniedyti: Kniedėjamas kūjis BŽ154 …
18krakulis — 1 krakulis sm. Kos180(An), Gmž kūjis, plaktukas užlenktu galu: Pelėdos snapelis ar ne krakulėlis? NS1362 …
19kukis — 2 kùkis sm. (2) [K], kūkis 1. J kūjis: Paimkit kukį, eisim akmenų skaldyt Ndz. Paimk kukį ir užkalk tą lotą tvarto Mrk. Už kavolio netekėsiu, kūkio kelti nemokėsiu (d.) Užg. Kukiù girnas kala Š. 2. Klvr, Pns medinis įrankis kalti, plūkti, kūlė …
20kūgis — 2 kūgis sm. (1) 1. K, J, Erž, Skr žr. 1 kūjis: Vilkas padeda liežuvį ant priekalo, kalvis su kūgiu bumt takšt, bumt takšt paplonino vilkui liežuvį BsPIII67. Su tuom kūgiu jis turi aną štupselį įmušt Sch199. Davė į kaktą su kūgiu Šk. Cvankt kai su …
