plepa
11lapienė — 1 lapiẽnė sf. (2) 1. K, Lnkv, Mrj, Vv, Kp, Lš, Srv, Rg, Šlv, Skr lapų (burokų, kopūstų, sėtinių, dilgėlių, rūgštynių, balandų ar kt.) sriuba, viralas: Rytą vakarą lapiẽnė – aš nesrėbsiu Skrb. Jūs daržas pilnas balandų, kiba nė lapiẽnės… …
12atsiplepėti — atsiplepėti, atsìplepa, ėjo Š iki valios prisiplepėti: Kai sueina, tai valandų valandas plepa ir neatsìplepa Jrb. Nors kartą jos atsiplepės, kiek tik lenda rš. plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; …
13kliauga — scom. (1) 1. kas daug kliauga, plepa, tauškia: Tas tavo vaikas toks kliauga: plepa ir plepa Mžš. 2. lengvabūdis, vėjavaikis: Ne toks kliauga galia susidėti piningų Skd. Ką tokiam kliaugai gali prisakyti! Skd …
14patauška — sf. (1) 1. Kl, Pln prie botago galo pririšama virvutė pliauškinti, tauškinti; papliauška: Su votagu pliauškinau pliauškinau, i patauška atskaro Lkv. Bene piemuo esi, kad tau pri votego dar reik patauškos! Kv. Patauška yra botago galas J. Mano… …
15plepsa — plepsà sf. (4, 2) menk. 1. plepalas, gandas: Ką žinosi, ar teisybė ar ne – tokia plepsà eina, ir tiek Lkv. 2. scom. kas plepa, plepys: Jis tikras plepsà: plepa ir plepa, kap jam ir liežuvio neskauda Al. Plepsà tas, jei jis plepės, tai aš… …
16plepukas — plepùkas, ė smob. (2) žr. plepys 1: Kaimynų jaunesnysis vaikas tai toks plepùkas, plepa ir plepa Mrj. Sudabosi tos plepùkės, ką ana plepa Rod …
17ser un plepla — Ser alguien extremadamente delicado, que continuamente se queja por todo. . Se cuenta que durante la guerra de la Independencia (1808 1812) se instaló en Sevilla un intendente francés que se encargaba de comprar caballos para el ejército… …
18barškalas — bar̃škalas sm. (3b), barškalas (3a) 1. Klp medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas: Karvė su bar̃škalu barškėjo J. Pririšk karvei bar̃škalą, kad girioj greičiau rastum Vv. Parišk aviai bar̃škalą Lkv. Barški (plepi) kaip… …
19galas — 1 gãlas sm. (4) 1. vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga): Upė turi du galu – pradžią ir pabaigą J.Jabl. Traškėdamas balanos galas dega T.Tilv. Virvės gãlas atsivijo Rg. Atsimezgė botago gãlas Rm.… …
20išbelsti — tr. 1. išdaužti, išmušti: To lango neišbelsk Ėr. Vaikai išbeldė du stiklus lange Ukm. | refl. tr.: Kai grius kur į sieną, visus dantis išsibel̃s Paį. ║ daug išmušti, iššaudyti: Totoriai mūsiškių daug išbeldė rš. 2. išpliekti, iškaršti: Palauk,… …
