plepa
61apterkšti — 1 apter̃kšti, apter̃škia, àpterškė 1. Š, KŽ žr. aptarkšti. 2. tr. Užp apipasakoti, apsakyti: Visiem jau gal àpterškė! Ką prašyk, kad nesakytų, tai ana da daugiau plepa Skdt. terkšti; apterkšti; atiterkšti; įterkšti; …
62apymakalis — apymakalis, ė smob. (1) menk. kas neapgalvotai ką dirba, daug plepa, meluoja: Apymakalė Katrė Ggr …
63atšliaužti — atšliaũžti, ia (àtšliaužia), àtšliaužė intr. KŽ 1. LL196, Š, NdŽ šliaužiant priartėti, atropoti: Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Lk. Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė! V.Krėv. | prk.: Mokytam piningas… …
64baika — 2 ×baika (l. bajka, brus. бaйкa) sf. (1) 1. juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka: Prasta baika, kad bebaikaudamas koją nusilaužė Vv. Ans pasako[ja] ir plepa vienas baikas Klp. Jis daug visokių baikų prikrėtė (pridarė) Brt. 2. Ar niekis,… …
65baisus — baisùs, ì adj. (4) 1. keliantis baimę, gąsdinantis: Nebaisios mums audros, nebaisūs griausmai – keliaujam per žemę linksmai S.Nėr. Visas apžėlęs, pasišiaušęs, toks baisùs – nors į kanapes statyk Gs. Baisùs veidas, visas sumuštas Ėr. Baisus… …
66balamūtyti — ×balamū̃tyti, ija, ijo (brus. бaлaмyтить, l. bałamucić) intr., tr. ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti: Nebalamū̃tyk kaip girtas Krtn. Girtas balamū̃tija, t. y. plepa J. Byskupai ... nieko šitokio nemokė ... kaip… …
67balbatuoti — balbatuoti, uoja, ãvo, bal̃batuoti, uoja, avo 1. intr., tr. plepėti: Anuodu, stovėdamu prie tvoros, balbatuoja, t. y. plepa, šneka J. Ką tu čia balbatuoji? Ds. ^ Balbatuoja kaip nemunių̃ puodas Ut. 2. intr. neaiškiai kalbėti: Jai liežuvį skauda …
68barbalius — barbãlius scom. (2) kas daug kalba, plepa, barba: Jų senoji baisi barbãlius – barška ir barška lyg sena skranda Gs …
69blerba — blerbà scom. (4), blerba (1) kas niekus kalba, plepa, blerba: Ei tu, blerba, nustotum bent gerklę aušinęs! Ssk. Baisi ta boba blerbà Gs. Ką tas blerba tauškia, nežiūrėk, dirbk savo Šl …
70blerbynė — blerbỹnė sf. (2) menk. 1. niekų kalba, plepalai: Nėr ko klausyt tų jų blerbỹnių Gs. 2. scom. kas daug plepa, blerbia: Neklausyk to blerbỹnės, jis meluoja! Skr …
